- ištaršyti
- ištaršýti tr. 1. Rtr, Š, KŽ, Grš, Skr, Dbč, Trgn išsklaidyti, išdraikyti, iškratyti, iškedenti: Ištar̃šo pie tris žuksmus linų ir pėdą riša LzŽ. Eik ištaršýk kūgį, vešim šieną Lzd. Kab lija, netar̃šo – ilgai būna žalias [šienas]; kab ištaršaĩ, tai supūdo [lietus] Kč. Kazė kamaroje ant lovos ištaršytų šiaudų jau visa naktis kaip verkia K.Bor. Lygiai paguldyta, neištaršyta pradalgė lengviau į pėdus rinkti J.Marcin. Ištaršýta pirkioj visa kas, ieškota ko Klt. Viską ištar̃šo išbūna tie vaikai Pc. Bobos ugnį tai ištar̃šė Rs. Ištaršýti, išpūdaloti (plaukus) BŽ485. Bovelna nesusivelia teip labai, mažna ištaršýt Aln. Sukneles, Dievuliau mano, kaip ištaršo [skalbimo mašina] Kvr. | Toli vakaruose, prie aukštųjų Dubysos pakrančių, kabėjo vėjo ištaršyti debesys J.Marc. ^ Kad tau po vieną ranką ištaršýtų! Klvr. | refl. intr., tr. Rtr, Š, KŽ: Lauryno plaukai išsitaršė, nudribo ant kaktos J.Marc. Pėdus sukrovus, sugrėbiami aplink išsitaršę javai rš. Išsitaršeĩ ir marškinius Pls. ║ sujaukti, suvelti, sukuisti: Lova visa ištaršýta Ėr. 2. panaikinti, išardyti: Ankstesnes apskritis, tuos valsčius ištar̃šė Žal. Tokią prakeiktą tvarką reikia ištaršýt Ėr. Namai ištaršýti, nieko nebėr Kvr. Kazokai vaistinę ištaršė jo B.Sruog. 3. išblaškyti, išskirstyti (žmones): Ištar̃šė, išstumdė žmones karas Pc. \ taršyti; aptaršyti; įsitaršyti; ištaršyti; nutaršyti; pataršyti; pertaršyti; pritaršyti; raztaršyti; sutaršyti; užtaršyti
Dictionary of the Lithuanian Language.